APIE Sabiną

“Žongliravimas tarp skirtingų projektų yra kaip cirko numeris, kur stovi lazdos ir ant jų sukasi lėkštės. Visų vienu metu sukti negali. Žiūri kuri griūna ir tą pasuki vėl.“
Sabina Daugėlienė
Kaip atrodė Do Architects studijos pradžia? Kaip nuo pavienių butų pereita prie didžiulių projektų? Ir kodėl priklausymas skirtingoms bendruomenėms įkvepia sėkmei? Taip pat, Sabina dalinasi savo patarimais kaip sužavėti klientą, kad šis tau neatsispirtų ir kaip bendrauti, kad abi pusės būtų patekintos. Ir… kaip gyventi šia diena turint sėkmingą verslą ir šeimą!
Apie visa tai kalbuosi su Sabina Daugeliene – architekte, dviejų vaikų mama ir vieno didžiausių šalies architektų biuro DO ARCHITECTS bendraįkūrėja ir vadovaujančiaja partnere.
(38:55) Į ką verta investuoti architektui?
(49:03) Apie lankstumą su klientais ir ribas.
(55:27) Apie kliento kompromisų iškojimą su klientu.
(1:04:47) Sabinos patarimas mamoms.

Į ką verta investuoti architektui?
Visada, sakyčiau, kad reikia investuoti į knygas ir į santykius. Tai yra tokie pagrindiniai dalykai. Būti bendruomenėje, profesinėje ir ne tik, neužsidaryti savo rate, jeigu taip kalbant iš verslo pusės. Pati to nedariau, bet turbūt būtų buvę naudinga bendrauti su kuo skirtingesniais žmonėmis, kad ir iš savo amžiaus, studijuojant, ne tik su architektais. Jeigu žiūrint iš klientų pusės, galbūt tavo klasiokas bus tavo klientas, bet turbūt ne tavo grupiokas. Tai natūraliai eiti ten, kur įdomu, tikrai daug skaityti, keliauti, stebėti aplinką, tas yra labai svarbu. Ir aš labai raginčiau rinktis veiklas pagal tai, kas įdomu. Ne pagal tai, kas apsimoka kaip studijuojant. Jeigu tik gali rinktis, rinktis kuo daugiau tokių tarpdisciplininių dalykų, eiti praktiką atlikti į studijas, kur įdomu. Nepabijoti pabandyti, negalvoti, kad man čia nepavyks.
O jeigu į ką investuoti, tai į drąsą ir tas visokias žinias. Dar ką iš tokių konkrečių temų, tai turbūt, kad tvari architektūra yra ateitis. Taip pat galvoti apie tai, kas apskritai šiuo metu vyksta, kelti sau įvairius klausimus. Kaip keičiasi miestai dėl pandemijos? Kaip keičiasi mūsų įpročiai? Kaip keičiasi miestai dėl begalo intensyviai besikeičiančio transporto sektoriaus? Visa tai yra susiję ir visa tai keičia architektūrą. Tada žmogaus įpročiai, virtuali erdvė, tiesiog į tokius bendražmogiškus dalykus, kurie iš tikrųjų lemia kaip mes vėliau gyvensime. Pokytis yra vienintelis pastovus dalykas, kuris bus ateity. Tad labai raginčiau į tai koncentruotis į tai koks pasaulis bus ateity.

Kiek galime būti lankstūs su klientais ir kur yra riba?
Pradžioje tą ribą brėžti yra sunkiau, vien dėl to, kad tu turi mažiau patirties, mažiau kas yra užlipęs ir tu nežinai kur yra ta riba. Iš kitos pusės, su svarbesniais klientais irgi brėžti tą ribą yra sunkiau, bet ją brėžti reikėtų, nes jos nebrėžiant vėliau gali būti labai sudėtinga. Vis tik aš labiausiai tikiu per profesionalumo įrodymą. Jeigu rodai savo profesionalumą, bendrauji profesionaliai, mandagiai, rodai savo žinias, patirtį, galų gale ta patirtis gali būti ir apsiskaitymas, domėjimasis dalykais, nebūtinai įgyvendintas projektas, nes ta patirtis turi ateiti kažkokiu būdu. Tavim tada pradeda pasitikėti ir tas pasitikėjimas ateina su pagarba ir tu pats turi gerbti klientą. Mes, kaip bendruomenė, esam atsakingi už visuomenės švietimą šitais klausimais. Jeigu kažkas yra neapsišvietęs, nežino, nenusimano, nejaučia, tai yra mūsų kaip bendruomenės pasėkmės. Galbūt mes per mažai komunikuojam ar apie tai kalbam. Mes, kaip profesinė bendruomenė, esam atsakingi už klientų išsilavinimą ir už aplinkos kokybę. Kuo daugiau mes sukursim kokybiškų objektų, tuo daugiau žmonių bus toje aplinkoje, tuo daugiau žmonių įpras būti toje aplinkoje ir tada panašios tos aplinkos vertybiškai norės.



Kaip klientą palenkti į savo pusę ir ieškoti kompromisų?
Biudžetas yra vienas iš kontekstų į kurį turi atsižvelgti. Kartais tu gali pagrįsti, kas vis tik rekomenduojam šitą, nes tas atrodo taip, o šitas taip ir čia yra labai svarbu. Kartais gali galvoti, o gal tada mes galime šitą baldą pakeisti. Čia yra paprastas korpusinis baldas ir jį galime pakeisti į kažkokį pigesnį, sutaupyti ir ten painvestuoti. Nėra, kad žmogus būtinai nori pigesnio krano, turbūt nori tiesiog leisti sau finansiškai visą būstą. Tai kartais paieškoti kur galima sutaupyti ir visada yra tas balansas – brangesnis stalas, pigesnė kėdė. Tokio laviravimo visada yra ir tą išgirsti reikia, nes jeigu suprojektuosi ne pagal galimybes, tai tiesiog žmogus negalės sau to leisti ir tas objektas neįsigyvendins. Tai kartais reikia paieškoti, pamatyti visumą. Aš girdžiu, kad tai yra svarbu, aš girdžiu, kad čia mes netelpam į biudžetą, ar galėčiau sau leisti pasiūlyti pakeitimą ten padaryti, o čia vis tik išleisti pinigus, nes manau, kad ten jie yra esmingi. Ir kartais patiems pagalvoti ar aš taip daryčiau ir išgirsti, nes tikrai yra labai skirtingų tų situacijų.

Sabinos patarimas mamos.
Mano turbūt šių metų patarimas yra va tas po vieną dieną. Man tas pačiai labai padeda, kad po vieną dieną ir ją maksimaliai gerai nugyventi taip kaip gali. Ar tai būtų su vaikais, ar tai būtų darbe ar sergant lovoj. Tiesiog šiandien aš esu tokia ir aš vat ją nugyvenu taip, kaip galiu geriausiai. Tai galbūt 5 minutės pažiūrėt pro langą, galbūt knygos kelis puslapius perskaityt, galbūt tiesiog kavą išgerti iš naujo puodelio, bet tiesiog susirinkti po tokį mažą trupinuką. Ir tas padeda ir sunkius laikotarpius pereiti, tiek per pandemiją pereiti. Negalvoti apie tai, kad iki vasaros liko labai daug dienų, bet galvoti, kad po vieną dieną. Šiandien jau praėjo, dar viena diena bus ir ji bus puiki.