APIE Greta
Per vestuves labiau jaudinausi ne dėl savo šventės, bet dėl to, kad už kelių savaičių teks dalyvauti Niujorko madų savaitėje.
Greta Tarozienė
Greta yra vos kelių mėnesių Leonardo mama, profesionali makiažo meistrė, dirbanti su didžiausiais Šveicarijos prekiniais ženklais.
Atsikrausčiusi gyventi į Šveicariją, Greta nemokėjo vietinių kalbos, nepažinojo žmonių, neturėjo jokių darbui būtinų kontaktų. Tačiau tai nesutrukdė jai siekti svajonės – investuoti į makiažo kursus.
Nepraėjo nė metai ir ji pradėjo dirbti su žinomais fotografais. Ir net buvo pakviesta kaip makiažo meistrė į Niujorko madų savaitę!
Su Greta prisėdome pasikalbėti apie jos darbo kelionę nuo kostiumo dizaino studijų, darbo mados namuose Lietuvoje iki naujos pradžios Šveicarijoje. Vos per kelis metus ji tapo žinoma ir kviečiama dirbti su didžiausių prekinių ženklų Šveicarijoje projektais. Gretos klientais buvo SBB, Dosenbach, Koch Optik, Ina Kess, Pepe Jeans, WELLA, dainininkas DAMIAN LYNN ir daug kitų.
Neseniai susilaukei vaikelio - kaip planuoji derinti savo veiklą su motinyste?
Leonardui dar tik 3 mėnesiai, tad kol kas dar negalvoju apie grįžimą į darbą – džiaugiuosi nauja savo role. Tačiau tikrai grįšiu ir žinau, jog rudenį manęs jau laukia keli didesni projektai. Šie ypač palankūs turint mažą vaiką – nors yra labai intensyvus, trunka tik kelias dienas, todėl Leonardą galiu palikti su mama ar vyru, o projektui pasibaigus vėl ramiai džiaugtis motinyste.
Pradėkime nuo pradžių. Papasakok, kaip viskas prasidėjo ir kodėl nusprendei tapti makiažo meistre?
Lietuvoje studijavau kostiumo dizainą. Studijų metu turėjome grimo paskaitas. Įgijome žinių apie veido proporcijas, išmokome dirbti su įvairiomis priemonėmis, derinti spalvas, kurti specialiuosius efektus. Nors šios studijos tęsėsi vos pusmetį – jos mane labai sužavėjo. Po studijų pradėjau dirbti mados ir interjero namuose Lietuvoje, kur retkarčiais tekdavo daryti makiažus. Džiaugiuosi, kad buvau pastebėta ir įvertinta, bei turėjau galimybę grimuoti modelius fotosesijose, televizijoje – laidos vedėją . Tačiau šis užsiėmimas visada buvo labiau hobis, o ne pagrindinė veikla. Visada džiaugdavausi sulaukusi klienčių, kurios pasitikėdavo manimi, o aš turėjau galimybę užsiimti man malonia veikla.
Meilė nuvedė į Šveicariją – šalį, kur nieko nepažinojau ir buvau priversta viską pradėti nuo nulio. Priėmiau tai kaip mano gyvenimo šansą siekti savo svajonių! Jau ruošdamasi vykti į Šveicariją apsisprendžiau, kad noriu daryti tik makiažus ir atvykusi pradėjau atkakliai siekti savo tikslo.
Kadangi neturėjau įrodymo, jog gebu daryti makiažus (visgi šios specialybės atskirai niekada nesimokiau), įstojau į makiažo akademiją Ciuriche. Studijos truko 7 mėnesius. Jos buvo orientuotos ne tik į atlikimo technikas, bet ir į praktiką. Mokėmės, kaip bendrauti su fotografais, stilistais ir kitais komandos nariais aikštelėje, gavome informacijos apie antkainius ir kitas specialybės subtilybes. Nors turbūt, didžiausias mano mokslų pliusas buvo įgyta praktika ir surastas kontaktų ratas.
Kaip tau pavyko per tokį trumpą laiką įgyti tiek daug praktikos (mažiau nei metus!) ir netgi, kaip makiažo meistrei, patekti į Niujorko madų savaitę?
Besimokydama niekur papildomai nedirbau iri koncentravausi į studijas. Turėjau nemažai laisvo laiko, per kurį stengiausi griebtis visų įmanomų galimybių. Sakiau TAIP visiems projektams ir fotosesijoms, apie kurias tik išgirsdavau. Taip pat labai aktyviai ieškojau naujų galimybių – prašydavau dėstytojų jiems paasistuoti, pasiimti mane į vieną ar kitą fotosesiją. Nes iš tikrųjų – daugiausiai gali pasiekti mokydamasis iš geriausių. Mokytojai akademijoje buvo tikrai aukštos kvalifikacijos – profesionalai, dirbantys įvairiose šalyse, garsiausių pasaulyje mados namų kolekcijų pristatymuose.
Sakiau TAIP visiems projektams ir fotosesijoms, apie kurias tik išgirsdavau. Taip pat labai aktyviai ieškojau naujų galimybių - prašydavau dėstytojų jiems paasistuoti, pasiimti mane į vieną ar kitą fotosesiją.
Palyginus su kitomis panelėmis, kurios buvo už mane jaunesnės, aš visiškai negalvojau apie pinigus. Buvau pasiryžusi pirmus metus dirbti nemokamai, kad pažinčiau kuo daugiau žmonių, įgaučiau kuo daugiau kontaktų ir kad visi mane pažintų, kaip patikimą žmogų.
Dirbdama Lietuvoje ne kartą sukausi filmavimo aikštelėse, todėl puikiai žinojau, kad noriu dirbti su mados fotosesijomis ir reklamomis, video projektais ir filmais. Labai džiaugiuosi, jog darbas Lietuvoje leido įgyti vertingos patirties būtent šioje srityje, todėl savimi pasitikėjau nuo pat pradžių. Puikiai žinojau, jog aikštelėje labai svarbu komandinis darbas – jei kažkoks laidas trukdo tavo kėdei, jo patraukti tikrai negali. Jeigu jis ten guli, vadinasi tam yra priežastis.
Taigi, kaip visgi atsidūrei Niujorke?
Viena iš mano dėstytojų buvo pakviesta prisijungti prie komandos, kuri rengėsi dalyvauti Niujorko madų savaitėje. Aš visada stengdavausi asistuoti savo dėstytojams, taigi jie žinojo, kad gerai dirbu ir esu patikima – todėl pasitaikius progai pakvietė mane į Niujorką. Iš pradžių galvojau, kad vyksiu ten kaip asistentė – tačiau man buvo skirta makiažo meistrės vieta! Buvo tikrai sunku patikėti.
I Niujorką skridau rugsėjį, o rugpjūčio gale vyko mano pačios vestuvės. Pamenu, kad per vestuves jaudinausi daugiau ne dėl savo šventės, bet dėl už kelių savaičių vyksiančios Niujorko madų savaitės!
Kaip ieškojai kontaktų ir fotosesijų?
Akademijoje turėjome uždarą Facebook grupę, kurioje buvo skelbiamos nemokamos fotosesijos, ieškomi padėjėjai, makiažo ir šukuosenų meistrai. Taip pat susiradau keletą vietinių fotografų ir stilistų Instagrame ir nepabijojau jų kontaktuoti. Iš tikrųjų, dažniausiai fotografams ir stilistams rašau per Instagram, o ne elektroniniu paštu – čia (Instagram) yra visas mano portfolio, todėl jie greitai gali peržiūrėti mano darbus ir susipažinti su manimi. Turiu paminėti, jog Facebook page visai neveikia mano srityje, bent jau ne Šveicarijoje.
Daugiausia užsakymų visgi gavau per pažintis. Nors fotografas, su kuriuo dirbu daugiausiai, pats mane surado Instagrame, ir su manimi susisiekė.
Nuo pat pradžių stengiausi eiti į įvairius renginius, dalyvauti workshopuose ir papildomuose mokymuose, kuriuose stengdavausi ne tik išmokti kažko naujo ir tobulėti, bet ir susipažinti su kuo daugiau specialistų. Susipažįsti su vienais, tada per juos su kitais, ir taip pamažu plečiasi tavo kontaktų ratas. Šiandien daugiausiai dirbu su keliais fotografais ir keletų produkcijos namų. Taip pat, turiu nuotakų bei individualių makiažų klientų, kurie mane susiranda per mano internetinę svetainę.
Kiek svarbus tavo darbe yra asmeninis prekės ženklas - profesionali svetainė, socialiniai tinklai, žinomumas?
Svarbiausia atrodyti profesionaliai. Iš pradžių tikrai daug investavau į savo prekinio ženklo kūrimą: internetinį puslapį ir Instagramo profilį, kur viešinau visas fotosesijų nuotraukas. Be to, pasidariau vizitines korteles ir dalinau visiems, ką tik sutikdavau – ima ar neima, numeta ją kažkur – vis tiek palikdavau, kad kuo daugiau apie save priminčiau.
Matau daug makiažo meistrių, kurios labai aktyvios Instagram, stengiasi gauti kuo daugiau sekėjų ir taip išpopuliarėti. Kadangi dirbu daugiausiai su reklamomis ir video projektais, mano atveju toks masinis populiarumas nėra toks svarbus. Čia visgi nugali vertingi kontaktai.
Kaip patartum kitoms makiažo meistrėms išsiskirti iš kitų?
Stiliumi išsiskirti yra sunku. Aišku, Instagrame pilna žinomų makiažo meistrų, kurie dirba ties savo vardo populiarinimo – mano atveju, aš to nesiekiu. Koncentruojuosi į savo asmenybę ir bandau išsiskirti profesionalumu. Jei gaunu žinutę, būtinai stengiuosi į ją atsakyti per kelias valandas. Žinau, kad jei atsakysiu rytoj, jau gali būti per vėlu. Šveicarijoje tikslumas, konkretumas ir patikimumas yra ypač svarbu. Jei susitariu, niekada nevėluoju ir laikausi savo žodžio, kas ypač svarbu komandiniame darbe.
Tai, jog koncentruojuosi tik ties šiuo darbu yra didelis pranašumas. Tie kas rašo man žino, jog Greta tikrai galės prisijungti prie projekto, nes ji nedirba nei kirpykloje nei kvepalų parduotuvėje. Dėl to, žiūrint į ilgesnę perspektyvą, aš iš to daug išlošiu. Nuo pat pradžių į savo darbą žiūrėjau labai rimtai ir būdavo gan apmaudu, kai kas nors paklausdavo: “Tai tu tikrai dirbi kaip makiažo meistrė pilnu etatu?”. Tai atrodydavo keista tiems, kas turi savo dieninius darbus bei užsiima makiažu ir fotografija kaip hobiu.
Kokį patarimą duotum toms, kurios dar tik pradeda ar tik svajoja tapti makiažo meistrėmis?
Iš pradžių tikrai neverta galvoti vien apie pinigus. Reikia bendrauti su visais ir visada stengtis įgyti kuo daugiau patirties, kantriai dirbti nemokamai. Labai pasisekė,kad mano tuometinė situacija leido tai daryti ir investuoti į savo tobulėjimą.
Dar vienas patarimas, kuris man daug padėjo – sakyti, jog viską moku. Nors ir dėl kažkurio projekto jausdavausi nepasitikinti savimi, atsakydavau teigiamai, nes žinojau, jog dar spėsiu į tai įsigilinti ar išmokti. Labiausiai nepasitikėdavau savimi, kai tekdavo daryti sudėtingesnes šukuosenas, ypač tada, kai dar nebuvau baigusi plaukų stilistės kursų. Šveicarijoje įprasta, jog makiažo meistrė tvarkytų ir plaukus, todėl teko išmokti ir šio amato.
Nepaisant visko, visur ėjau su dideliu pasitikėjimu savimi – visgi makiažas yra menas. Ir kiekviena turim savo stilių.
Ką patartum toms, kurios bijo pradėti, vis neprisiruošia ir abejoja savimi?
Nusprendus reikia pasitikėti savimi ir tiesiog daryti. Pasidaryti i veiksmų planą, nustatyti realius terminus ir priimti faktą, kad reikės investuoti tiek į priemones, tiek i save. Atsimenu, kai mokslų pradžioje turėjau įsigyti visas priemones – nuėjusi į MAC kosmetikos parduotuvę išleidau ne vieną tūkstantį! Tiek investavusi tikrai žinojau, jog nėra kelio atgal ir su džiaugsmu dėjau visas priemones į lagaminėlį prieš fotosesijas.
Pakeitei karjerą ir pradėjai mokslus būdama šiek tiek vyresnė - ar manai, jog tavo atveju tai buvo pranašumas?
Tikrai, mano situacijoje metai ir tai, jog jau turėjau septynerių metų darbo patirtį mados pasaulyje – didelis pranašumas. Nebuvau devyniolikos, kaip nemažai kitų panelių akademijoje, buvau įgijusi patirties ir tiksliai žinojau, ko noriu. Susitikusi su fotografu ar prodiuseriais žinojau, kaip bendrauti. Jaučiau, jog ir dėstytojai į mane žiūrėjo daug rimčiau – gal ir dėl to, jog labai aktyviai visur dalyvavau.
Kokias klaidas darant pastebi kitas makiažo meistres?
Akademijoje mačiau daug merginų, kurios gal ir mėgo daryti makiažus, tačiau niekada nenorėdavo praktikuotis nemokamuose projektuose. Turėjo kitus darbus ir į makiažą žiūrėjo kaip į hobį, iš kurio gal kažkada sugebės uždirbti.
Arba, merginos su polėkiu keliauja į paskaitas, o visgi spalvų derinių pagal klientės akis nemoka parinkti ir suderinti. Mano manymu, šiam darbui reikalingi meniniai pagrindai, kad ir minimalūs.
Jei galėtum, ar kažką pakeistum savo kelyje?
Turbūt, kad nieko nekeisčiau. Gal tiesiog būčiau pradėjusi mokytis šveicarų kalbos anksčiau. Bet džiaugiuosi, kad net ir turėdama šiokias tokias spragas sugebėjau sėkmingai baigti studijas bei susikurti karjerą.
Svajoji tapti makiažo meistre, o gal nori sutikti daugiau įkvepiančių mamų, kaip Greta? Junkis prie GoMama bendruomenės ir dalinkimės patirtimi!
Kokias tris makiažo priemones patartum turėti kiekvienai mamai?
Antakių šešėlius arba pieštuką, maskuoklį paakiams ir lūpų balzamą. Tušas nebūtinas – svarbu, kad antakiai būtų sutvarkyti. Ir gali “varyti” .
Kur sėmiesi naujovių?
Seku stipresnes tarptautines makiažo meistres, pažiūriu mados savaičių transliacijas – šiandien visas naujausias tendencijas gali sužinoti iš Instagram.
Šalis, į kurią nekantrauji sugrįžti?
Į Lietuvą. Ir Costa Rica.
- Negalvok apie pinigus ir stenkis įgyti kuo daugiau praktikos. Bent jau pirmus metus dirbk ir nemokamai.
- Susikurk profesionalų internetinį puslapį, Instagram profilį bei paviešink visus darbus, prie kurių teko prisidėti (jei tik pradedi - susiorganizuok neatlygintinų fotosesijų). Tai pat nepamiršk parodyti savęs veiksme - Instagramo sekėjams kartais gali būti įdomesnė tavo asmenybė, nei tavo atlikti darbai. Aišku, labai svarbu balansuoti tarp šių dviejų polių.
- Stenkis dalyvauti kuo daugiau renginių, workshopų, susipažinti su kuo daugiau fotografų ir stilistų, būsimų klientų. Visiems prisistatyk ir dalink savo vizitines korteles - nesvarbu, ar jas paims, ar mes šalin...
- Pasisiūlyk asistuoti kitiems specialistams. Tai tikrai vertinga patirtis - vien teorijos šioje srityje tikrai neužtenka, o iš geriausių galima išmokti labai daug.
- Išnaudok socialinius tinklus. Prisijunk prie Facebook grupių, kuriose skelbiama apie organizuojamas fotosesijos ir ieškoma neatlygintinai dirbančių (angl. TFP - Time for Pictures).
- Nebijok kontaktuoti su fotografais bei stilistais per Instagram. Parašius jiems tikrai blogiau nebus - svarbu profesionaliai ir mandagiai prisistatyti bei nurodyti kodėl jiems rašai.
- Pasitikėk savimi ir savo jėgomis - jei kažko nemoki, sakyk, kad viskas įmanoma. Iki fotosesijos turėsi laiko į tai įsigilinti ir pasipraktikuoti.
- Tiesiog imk ir DARYK .
